Ventės Rago ornitologinė stotis

Paukščių migracija – vienas iš paslaptingiausių gamtos reiškinių, pasikartojančių du kartus per metus – rudenį, kada išsiperėję paukščiai išskrenda iš savo gimtųjų vietų, ir – pavasarį, kada jie grįžta perėjimui. Iki šiol dar daug paslapčių neišaiškinta. Vienas iš paprastesnių paukščių kelionių tyrimo metodų – jų žiedavimas. Pasaulyje šį metodą 1899 metais pirmasis pritaikė danų mokytojas L. Mortensenas. Vėliau šiuo paukščių tyrimo metodu susidomėjo ir kitų šalių specialistai. Ėmė steigtis paukščių žiedavimo centrai ir buvo pradėtas jų žiedavimas. JAV ir Vokietijoje – 1902 m., Vengrijoje, Prancūzijoje – 1908 m., Rusijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje – 1909 m., Švedijoje, Šveicarijoje – 1911 m., Norvegijoje – 1914 m. ir t. t. Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 metais, įkūrus Ventės Rago ornitologinę stotį. Šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias ir prieinamiausias. Kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 milijonus paukščių (vien Europoje – apie 4 milijonus).

Ventės Ragas – ideali geografinė vieta paukščių gaudymui ir žiedavimui. Baltijos jūros rytine pakrante eina vienas didžiausių paukščių migracijos kelių - "Via Baltica". Rugsėjo-spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu per dieną praskrenda daugiau kaip du milijonai paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante link Ventės Rago. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Paukščius Ventės Rage pirmasis žieduoti pradėjo Mikas Posingis (1887-1951), dirbęs Ventės Rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 metais. Jis artimai bendravo su Rasytės paukščių žiedavimo stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. T. Ivanauskui pradėti paukščių žiedavimą Ventės Rage. Prof. T.Ivanausko pastangų dėka Ventės Rage 1929 metais įkurta pirmoji Lietuvoje ornitologinė stotis. Šie metai žymi paukščių žiedavimo pradžią Lietuvoje.

Iš pradžių Ventės Rage paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. pastatytos specialios gaudyklės. Vėliau jų vietos ir skaičius keitėsi. Nuo 1962 m. Ventės Rago ornitologinės stoties darbuotojai Kuršių nerijoje pastatė gaudyklę ir ėmė ten žieduoti migruojančius paukščius. Nuo 1986 m. visus žiedavimo darbus Neringoje perėmė naujai įsikūrusi Juodkrantės paukščių žiedavimo stotis. 1978 m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė. Elektrinių gervių pagalba paukščių gaudyklė iškeliama ant 25 metrų aukščio stulpų. Kitais metais sukonstruojama ir antra tokio tipo gaudyklė. Tačiau jos turėjo trūkumų – esant didesniam vėjui jomis paukščių nebuvo galima gaudyti – gaudyklės būdavo nuleidžiamos ant žemės. 1982 m. ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo - zigzaginę gaudyklę. Į ją paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Vėliau įrengtos dar kelios tokios gaudyklės. Jomis paukščiai gaudomi bet kokiomis oro sąlygomis. Dabar čia paukščiai žieduojami ištisus metus. 1929-2004 m. žieduota beveik du milijonai paukščių. Daugiausia žieduota:

• varnėnų – 357401,
• mėlynųjų zylių – 297521,
• didžiųjų zylių – 296824,
• juodųjų zylių – 76555,
• nykštukų – 74061,
• ilgauodegių zylių – 74025,
• alksninukų – 72827,
• liepsnelių – 65253,
• šelmeninių kregždžių – 50339,
• kikilių – 46892,
• ankstyvųjų pečialindų – 40308,
• urvinių kregždžių – 39231,
• ežerinių nendrinukių – 33076,
• rudagalvių kirų – 29578,
• mažųjų krakšlių – 23824,
• karetaičių – 23164,
• pilkųjų pečialindų – 18714,
• šiaurinių pilkųjų zylių – 9682,
• sodinių devynbalsių – 9329,
• rudųjų devynbalsių - 8473,
• geltonųjų kielių – 8361 ir kt. (Suvestinė)

Viso paženklinta 226 paukščių rūšys. Vien per paskutiniuosius 20 metų – 1,334 milijono. Ir dabar kasmet Ventės Rage žieduojama po 50-70 tūkstančių paukščių. 2003 metais pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkstančių sparnuočių.

Ventės Rago ornitologinė stotis dalyvauja daugelyje svarbių tarptautinių programų, kurių tikslas – atskirų paukščių rūšių migravimo tyrimai. Pastaraisiais metais stoties darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose šelmeninių kregždžių, mažųjų krakšlių, strazdų, vandens ir pelkių bei kitų paukščių rūšių tyrimuose. Ventės Rago ornitologinės stoties ir Nemuno deltos regioninio parko ornitologų pastangų dėka nustatytos Europinės svarbos itin retų ir nykstančių paukščių (meldinės nendrinukės, stulgio, jūrinio erelio, didžiojo apuoko ir kt.) perimvietės pamario krašte ir pasiūlytos jų apsaugos priemonės. Šių svarbių tyrimų rezultatai apibendrinti leidinyje "Klaipėdos krašto perinčių paukščių atlasas".

Ventės Rago ornitologinė stotis įnešė didelį indelį į ornitofaunistiką. Tik paukščių gaudymo ir žiedavimo dėka Lietuvoje užregistruota 19 naujų paukščių rūšių:

• geltonbruvė pečialinda (1962 m.),
• tundrinis čimčiakas (1985 m.),
• vakarinė lakštingala (1987 m.),
• rudoji pečialinda (1991 m.),
• kalninis erškėtžvirblis,
• miškinė starta,
• azijinė pečialinda (1998),
• raudonakė devynbalsė (2001 m.) ir kt. (Naujos rūšys)

Keletą Lietuvai naujų paukščių rūšių aptiko ornitologinės stoties darbuotojai ir Nemuno deltoje:

• kalninė žąsis (1985 m.),
• kiras kvatoklis (1988 m.),
• rudoji urvinė antis (1994 m.) ir kt. (Naujos rūšys)

Nuo 1994 m. leidžiame žurnalą "Ventės Ragas" apie Nemuno deltos, Kuršių marių ir Baltijos pajūrio paukščius. Išleisti 5 numeriai.