v0.68 GW
IUCN Red List
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Maždaug kiauliukės dydžio, tik kiek trumpesnė, apvalesniais sparnais ir pastebimai apvalesne galva (iš dalies - dėl apdaro rašto). Mažiausiai paplitusi kiauliukė, didele, apvalia, lyg su kepure galva, kompaktiškos formos, stačios laikysenos, gana drąsi (♂); dažnai nervingai krusčioja sparnais ir uodega, plazdančiu skrydžiu. Tupinti primena sargybinį poste; skrendanti - kamanę. Suaugusio ♂ visa galva juoda (neturi pilko pagurklio, būdingo kitoms kiauliukėms veisimosi apdaru), krūtinė kaštoninė. ♀ ir nesubrendę paukščiai ne tokie išsiskiriantys, apdaras varijuoja skirtingose geografinio paplitimo vietovėse. Pauodegiai blyškesni, sparnų apačia juoda, nesubrendusių paukščių antakis ir pagurklis blyškus, panašus į kiauliukės. Jaunikliai panašūs į blyškesnę ♀, tik pagurklis blyškus ar dėmėtas ir neturi aiškios apykaklės, vietoj jos - taškuoti ar dryžuoti gelsvai ar rusvai galvoje ir nugaroje, tvarkingai tamsiai rudai dėmėti krūtinėje ir šonuose.
Suaugęs ♂ nesupainiojamas dėl visai juodos galvos. Suaugusios ♀♀ vakarų ir Kaspijos porūšių taip pat nesupainiojamos, bet Sibiro porūšių suaugusios ♀♀ ir visų porūšių jaunikliai gali būti painiojami. Ypač Sibiro porūšio ♀ ir jaunikliai apdaru labai panašūs į kiauliukes. Skrenda staigiai, netolygiai plasnodama, bet skrydis tiesus ir nebanguotas; gali kyboti vienoje vietoje; pasisuka energingai, staigiai neria į žoles ar tupia, iškart nusileidus pradeda judint sparnus ir uodegą. Eisena šuoliuojanti, ant žemės praleidžia mažiau laiko už raudonuodeges ar kiauliukes, maitinasi dažniausiai tupėdama ant šakų.
Nesutinkama kalnuotuose šiauriniuose regionuose, aukštuose miškuose, drėgnose vietose ir atvirose plikose vietose, kuriose yra nedaug ar neaukštos augalijos. Apart šių vietų, gyvena įvairiose sausose lygumose ir kalvose, kuriose auga pavieniai krūmai ar jų grupės, yra akmenų, sienų, tvorų (1 m ar aukštesnių), ant kurių mėgsta tupėti ir stebėti apačioje augančią žolę ar giedoti. Nereta netoli dirbamų žemių.