IUCN Red List

Randami: LT

~ 50000-100000

Vidutinio dydžio, juodai-rudas čiurlys, beveik baltu smakru ir gerkle, blyškesniu (rudesniu) viršumi link plasnojamųjų plunksnų, skelta uodega. Suaugusių apdaras rudenį gerokai rudesnis už jauniklių. Skrenda galingai ir staigiai, bet lengvai, tarsi virpindamas sparnais.

Labiausiai paplitęs čiurlys Europoje ir vienintelis, perintis Šiaurės Europoje (ir Lietuvoje). Kartais pasitaikantys albinistiniai čiurliai (šviesia papilve) gali priminti kitas čiurlių rūšis. Skraido itin gerai, meistriškai valdo sparnus ir gali sklęsti, sukiotis, staigiai nirti žemyn, greitėti ar verstis (kai maitinasi), stačiai kilti aukštyn; sparnais mosuoja greitai, kartais atrodo, kad abu sparnai dirba priešingai ar nevienodai (žiūrint iš priekio ar apačios). Dalgio formos sparnai ir kirpta uodega nepanašūs į kitų paukščių (taip pat ir kregždžių).

Peri plačioje teritorijoje, apimančioje vietoves virš Poliarinio Rato, dykumas, stepes, Viduržemio jūros regioną, vidutinio ir šiaurės klimato zonas. Šiose vietose pasirodo gana trumpu veisimosi laikotarpiu, kurio metu, esant blogoms oro sąlygoms, gali staigiai perskristi ženklius atstumus iki kitos vietos ir maitintis ten, o jaunikliai gali ilgą laiką išbūti nemaitinami. Ankstesnės perėjimo vietos aukštose uolose, pajūrio kalnuose, olose ir (rytiniuose regionuose) uoksuose naudojamos vis mažiau. Dabar peri pastatuose ir tai lemia šios rūšies plitimą. Ištisai skraido, arčiau žemės pučiant stipriam vėjui, lyjant ar šalant, aukščiau - esant šiltam orui ar vasarą; ore būna ir miegodamas. Žemės paviršius gyvenamoje vietoje nėra svarbus - tik tiek, kiek jos danga lemia maistui naudojamų vabzdžių gausumą.

• Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica)