v0.68 GW
IUCN Red List
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Vos didesnis už laibasnapį narūnėlį, trumpesniu, storesniu snapu (suaugusio), kiek storesniu kaklu ir stambesne galva, kūnu; dažniausiai didesnis ir ilgesniais sparnais už alką. Panašios išvaizdos ir bruožų, kaip laibasnapis narūnėlis. Suaugusio snapas trumpas, stambokas (dažniausiai su balsva juostele tarp posnapio ir antsnapio), beveik juodu viršumi, švariais, neruožuotais šonais. Suaugusių žiemos ir jaunų paukščių apdare daugiau juodos spalvos sprande, lyginant su alka ir laibasnapiu narūnėliu, sparno apačia ryškiau pamarginta. Kaktos linija nuožulniai pereina į snapą (netgi kiek išgaubta), priešingai nei laibasnapio narūnėlio (įgaubta).
Iš toliau atskirti nuo laibasnapio narūnėlio labai sunku ir tik jaunus paukščius bei suaugusius žiemos apdaru (nuo lapkričio) - lengviau, nes galva ir sprandas juodesni, kompaktiškas siluetas skrendant labiau kuprotas, kiek ilgesniais sparnais plasnoja lėčiau ir ne taip giliai; kaip ir alkos, antuodegio šonai plačiau balti.
Nuo laibasnapio narūnėlio skiriasi tuo, kad gyvena toli Arkties vandenyno zonose, kur vanduo ne toks sūrus ir tik maža dalis apsigyvena Arkties pietiniuose pakraščiuose, kur poliariniai vandenys maišosi su šiaurės jūrų vandenimis ir rugpjūčio mėnesio vandens temperatūra siekia 5–10°C. Vengia grūsto ledo zonų ir peri ten, kur atvirame vandenyje susidaro stiprios vertikalios srovės, atnešančios iš giliau planktono mases - sluoksniuotų uolų pakrantėse, išgraužtuose ir nugairintuose vėjo akmenų bokšteliuose, akmenuotose salose ir panašiose vietose, kurias sunkiau pasiekia plėšrūnai (pavyzdžiui, arktinės lapės). Apsigyvena atbrailose iki 200-450 m aukščio. Dažniausiai buveinės yra atsisukusios į atvirą jūrą, kad jaunikliai galėtų saugiai nusklęsti iki vandens, bet kartais įsikuria ir iki 1 km nuo jūros pakrantės.
Net ir žiemą nepersikelia į šiltesnes vietas, o lieka šaltose Arkties srovėse. Puikiai nardo ir gali žvejoti net 75 m gylyje.