v0.68 GW
IUCN Red List
Randami: LT
Rūšies perėjimo faktai Lietuvoje neužfiksuoti.
Mažesnis už dirvinį sėjiką (ir net amerikinį sėjiką). Lyginant su pastaruoju, tundrinio sėjiko snapas sunkesnis ir ilgesnis, ilgesnės kojos, bet kiek trumpesni sparnai; kūno siluetas atrodo kiek mažiau smailėjantis dėl trumpesnių sparnų. Skrendančio siluetas skirasi trumpesniais sparnais ir aiškiai už uodegos matomomis ilgesnėmis kojomis. Apdaras veismosi apdaru panašus į dirvinio sėjiko. Žiemos ir jauniklių apdras taip pat panašus į dirvinio sėjiko, bet dažniausiai aiškiau matoma dėmė prie žando ir ruožas tarp snapo ir akies; ryškiai apšviesto saulės jauniklio geltonumas turi žalsvą atspalvį. Sparnų viršus ir apačia panašūs į amerikinio sėjiko.
Nėra lengva atpažinti, nebent iš silueto skirtumų ir didesnio "geltonumo" arba iš aštraus balso, primenančio tamsųjį tilviką.
Gyvena arktinėje ir subarktinėje tundroje, slėniuose ir akmenuotose sausose, negausiai apaugusiose samanomis ar neaukšta žole, aukštumose. Netoliese dažnai būna krūmėtas ruožas. Persikelia į drėgnesnes vietas ar pelkutes po to, kai išsiperi jaunikliai. Žiemos metu gyvena ganyklose, pelkėse, ežerų ir upių pakrantėse.